Vieną kartą, gražią, saulėtą balandžio savaitę į „Varliukų“ ir „Riešutėlių“ grupes atkeliavo lagaminas, kuriame gyveno meškutė, vardu Meška Teška. Meška visą savaitę vaikus mokė „rokuotes žemaitišką“, sukti užduočių ratą ir atlikti išsuktas užduotis. Nepasiklysti tarp žemaitiškų žodelių ir užduočių vaikams padėjo mokytojos Aušra ir Rasa.

          Šis Meškos Teškos lagaminas – stebuklingas. Jis yra rajoninio projekto „Žemaitišką šnekiesu – sava krašta miliesu“ dalis, kuriuo siekiama ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pagarbą žemaičių kultūrai, tarmei, žemaitiškos tarmės vartojimui.

1/25